Ledi ir Seleniją bangos išmetė ant kranto. Jos vis dar buvo be samonės. Pilkšvas krabas ropinėjo prie drakonės uodegos. Jis taikėsi žnybtelt į uodegą, bet jam nesisekė ir nežinia kodėl jis norėjo tai padaryti. Kodėl ? Ledi kruptelėjusi pabudo. Ją pažadino baisiausias klausimas. KODĖL ??? Drakonė priėjo prie Selenijos. Chimera buvo sužeista. Per krutinę kiaurai ėjo durklas. Ir vėl Ledi galvoje pabudo kodėl. Klausimas blaškėsi nežinodamas kur ieškoti atsakymo. Ir vėl. Ir vėl iš gelmių atsklido atsakymas kurio klausimas nepripažino. Atsakymas - likimas. Selenija sunkiai šnopavo. Dabar Ledi turėjo apsispresti kas jai svarbiau nauja draugė ar mylimasis. (( xDD )) Drakonės galvoje budo naujas klausimas. Kas ? Kas svarbiau ? Kas ? Drakonė sukaukė. Jos akys blizgėjo. Selenijos kvėpavimas lėtėjo. ji turėjo apsispresti greičiau. Vėjas pustė juodą smėlį kuris jau norėjo per anksti laidoti chimerą savyje. O gal jau ne per anksti ? Paskutinis Selenijos įkėpimas buvo gilus ir ilgas, o iškvėpimas toks pat. Dabar juodasis smėlis galėjo laidoti chimerą. Ledi akyse ašaros kaupėsi vis labiau... Drakonai neverkia prisiminė ji. Tada išslkleidė sparnus pavėjuj ir leidosi nešama stipraus vėjo.