Ledi atmerkė akis, nes jai vėl suskaudo šoną - migdomųjų strėlė ištraukta. Ant drakonės kaklo buvo užsegtas metalinis, surūdyjęs antkaklis, o nuo jo ėjo virvė kuri jungė ją su kitu drakonu. Visi ėjo taip kaip kaliniai, vergai. Jie ėjo nežinion. Staiga greitu žingsniu prie drakonės priėjo tas orkas kuris valdė grifus. Ledi pakėlė leteną ir nuplėšė nuo kaklo bordinį brangakmenį. Klvailys orkas net nepastebėjo. Nuo brangakmenio spinduliavo kažkokia stebūklinga aura. Staigiu judesiu vienas raumeningas grifas parbloškė buvusį šeimininką. Kitas sustabdė drakonų vorą, o trečiasis nuiminėjo antkaklius. Pirmasis palikęs leigyvį orką priėjo prie Ledi.
- Sveika, šeimininke.
- Šeimininke ? - nesuprato Ledi.
- Kas turi tamsūjį rubiną yra visų mitinių žvėrių valdovas.
- Ėėėė... - nežinojo ką sakyti Ledi, - Jūs turėsite naują labai gerą šeimininkę. Ji bus vardu Safė.
Grifas linktelėjo.
- O ko mūsų dabartinė šeimininkė norėtų ? - teiravosi grifas.
- Norėčiau patekti į miliparto slėnį. Toliau nuo čia.
- Viskas galima sakyti jau įvykdyta.
Ledi sumirksėjo ir jau buvo pasinėrusi į juodą aplinką. Drakonė letenoje stipriai spaudė rubiną - dovaną Safei.