Jūros vidurys

Čia jūra labiausia banguoja

Dreikas lėtai atsimerkė. Jam lbai kaudėjo galvą ir jis nesuprato kas čia banguoja. Norėjo atsistoti ,bet pajuto ,kad neįstengia. Kažkas jį laikė. Jis akėlė galvą ir pasižiūrėjęs baisiai nustebo.
Jis gulėjo milžiniškame laive kartu su Luna ir Ledi prisrišti virvių ir grandinių. Čia baisiai siūbavo ir aplinkui bėginėjo orkai. Dreikas sustugo prikeldamas drakones.

Luna išgirdo Dreiką. Atsimerkė. Aplinkui lakstė orkai o šalia gulėjo Ledi. Drakonai buvo bejėgiai. Laivą pakėlė didelė banga.

Per laivą perbėga milžiniška banga ir vos palietė Dreiką jis gavo į snukį žniūpsnį vanens. Tai jį visiškai prablaivino ir pradėjo trinti visves. visiškai neorėjo būti sugautas kažkokių orkų. tai jį gąsdino ,bet jis savo jausmų neišdavė. Galiausiai suprato ,kad nuo šių virvių jis niekaip neišsikapanos ,o jeigu ir išsikapanoti tai nežinotų kur skristi.Negalėtų prikelti Ledsi kuri visdar kaip užmušta gulėjo laive. Draikas pradjo judinti snukį. Po kelių minučių viena virvė trūko. kai ji dingo jam buvo vis lengviau išsikapanoti nuo snukio tas virves. Galiausiai liko tik su ankakliu ,bet ant kaklo nebenuvo nieko. Pamatę jį orkai siaubingai kažką pradėjo klytkauti ir greitai atbėgo visa virtinė ketindama jam vėl užmauti visves. Dreikas įniršęs kaukštelėjo dantimis ir prarijo vieną orką. Buvo baisiai išalkęs tad prasiroj oir antrą. Pagriebė trečią ir numetė Lunai kuri negalėjo išsivaduoti ,kad bent ji nemirtų iš bado.

Luna iš paskutinių jėgu bandė laisvintis. Bejėgiškai suriaumojus pamatė prie savęs numestą orką ir nusipurtė. Ji niekad dar nėra valgiusi neapdirbtos mėsos. Dar kartą suriaumojus kažkas trenkė Lunai per nugarą ir virvės juosusios drakonės kaklą atsilaisvino. Liko tik surištas kūnas ir antsnukis su antkakliu

-Ačiū,-suriaumojo Dreikas ir pradėjo taip musitytis,kad išlaisvino vieną koją...
Per tą sumiškimą kažkas jam užkrtio už atkaklio ir jį nusegė. Dreikas jayu galėjo truputėlį atsistojo.Tuojauspat nulaužė ir kitą savo prekinę koją ,o likusias surakintas tiesiog perlauž. jis buvo toks įpykęs kaip niekada. Jis buvo toks piktas toks toks piktas ,kad jo ragai dabar žibėjo žibėjo ir nurimo..Jūra nurimo.. Ir ant Dreiko sparnų pradėjo raudonuoti.
Jis sustaugė ir sušuko Lunai:
-Luna kuo greičiau išlaisvink Ledi ir save nes aš tau galiu pakenkti.
Jis kaukštelėjo dantimis per vieną pačia stipriausią grandinę ir ji nutrūko. jis buvo laisvas. Išlaisvino stipriają grandinę ir Ledi wu Luna ,o jo sparnai dar labiau paraudonėjo:
-Greičiau,-išstenėjo nes pajuto ,kad pasidarė milžiniškas stiprus greitas...

((ej radau intere panašų į jį kaž-ką xDD
))

((ohoho XDD super duper drakonas XDD))

Luna išgirdusi Dreiko šauksmą sukaupė visas jėgas ir išniro iš grandinių liko tik su ansnukiu ir ankakliu. pribėgusi prie Ledi Luna su uodegą atmazgė virves ir su letena sutraiškė paskutinę grandinę. Staiga drakonę kažkas galingas nubloškė į šoną.

Ir tai buvo Fraitas. Tiek įniršęs tiek išsigandęs jis mosavo uodega kur pakliūva. Bet Dreikas pastebėjo ,kas jis daugiau kūla priešus nei padeda jiems. Jau žinodamas ,kad paskutinė akimirka jis užminė Lunai ant uodegos ir ji iš skausmo pakilo į orą ir nuskrido. Fraitai lygiai tas pats. Daugiau nebespėjo. Virto žudiku ketinančiu nuskandinti laivą. jis pradėjo laužyti viską kas pakliūva. jis buvo nenugalimas...

Po kelių valandų laivas jau margaliavo apačioje Dreikas buvo įniršęs. Po kurio laiko jis traukėsi ir traukėsi kol tapo smalsiu drakonu Dreiku nežinančiu kur pradingo laivas ,orkai ar Ledi su Luna. Prisiminė tik nuotrupas tad nuskrido jų ieškoti.

Luna skraidė ore. Pagaliau nutūpė ant vienos laivo nuolaužos ir apsidairė. Nieko nebuvo aplinkui. Nusprendusi kad Dreikas su Ledi nuskride pakilo į orą ir nuskrido tolyn.

Ledi plūduriavo ant laivo nuolaužų. Pagaliau drakonė prisivertė atsimerkti ir tą pačią akimirką ją užliejo milžiniška banga pasiglemžusi drakonę gilyn į jūrą. Kapanotis ji nepajėgė, tad liko tik viena išeitis - laukti... Laukti kažko kas galėtų ją išgelbėti... Arba... Laukti mirties....

Elina išgirdo kažką gremzdant jūroje. Panėrusi pamatė Ledi ir paėmusi ją už letenų ištempė į pavišiu.

(( išgirdo ??? xDDDD Kaip tu gali išgirsti, kad kažkas skęsta xDD Nebent šaukia. O Ledi nešaukė xDD ))

Ledi pastebėjo, kad ją kažkas tempia išpaskutiniųjų pradėjo muistytis, kad ir to kažko nenuskandintų. Galiausiai ji išslydo Lunai iš letenų ir krito į jūrą. Ji vėl nukrido ant lentos. Ledi sutelkė paskutines jėgas nedideliam baltosios ugnies gūsiui. ir tai jai pavyko. Nedidelis ugienis gūsis padegė jūrą ir dabar ji visa švytėjo baltai. Tai turėjo per laiką suteikti drakonei jėgų bei neprisileisti priešų.

(( gal burbuliavo XDD ))
Luna nustebo kad pasirodė balta ugnis. Tada įsikabinusi į lentos plūduriuojantį gabalėlį bandė atgauti jėgas

Ledi po truputį atgavinėjo jėgas ir jau galėjo išskleisti sparnus. Baltoji ugnis kartą žybtelėjo tarsi pranešdama, kad drakonė kupina jėgo. Atrodė jėgos liejasi per kraštus. Ledi prskridusi prie Lunos palietė ją ir perdavė dalį jėgų.

Luna pajuto sugrįžtančias jėgas tada padėkojo Ledi ir pasakė:
- Na gal jau grįžkim pas Safę ir Elina?

Ledi nieko nesakiusi pakilo. Ji neramiai blaškėsi ore laukdama Dreiko. Be jo niekur negrįšiu buvo nusprendusi Ledi.

Luna atsiduso ir nuskrido

(( kaip tu grįši ? Gi atsibudai laive ir nežinai kaip grįžt xDD ))

((nu skrisiu tolyn tolyn XDD ))

((kur pas šmeklas? xDD))

Ledi nusprendusi nebesibalškyti ore patraukė į rytus. Ji mane, kad ten sutiks Luną su Dreiku, bet baisiai klyddo.

Luna atskrido į jūros vidurį ir darė kaip sakė vienas elfas prekybos saloje. Drakonė panėrė po vandeniu pasišlykštėjo pamačiusi šiūkšliną dugną. Tada Luna priplaukė didelę, juodą olą apaugusia dumbliais. Įplaukusi į vidų, Luna pamatė tolėliau skaistesnį vandenį. Po kurio laiko Luna jau buvo Lilineros žemėje.

Ledi sekė paskui Seleniją. Jos liūto galva uodė orą ir ieškojo kelio.
- Ten, - šmėkštelėjo chimera su savo gyvatės uodega rodydama į rytus. Ledi garsiai sukaukė. Ji jau buvo čia tik velniai žino kiek laiko, ji visą tą laiką nematė nei Safės, nei Lunos, nei... Dreiko. Drakonė norėjo pasiduoti. Jos karingumas pirmą kart išseko. Ką po velnių ji čia veikia ? Ir išvis kam jai reikėjo sekti Fraitą ? Panašios mintys tuo momentu sukosi jos galvojo. Ji vienodais mostais plasnojo ir monotoniškai mirksėjo. Šįkart ji norėjo paskęsti ir pamiršti viską kas jai svarbu. Ji kaukė kol užkimo. Selenija žiūrėjo į ją gailiai - su ašaromis akyse. Chimera pasiduoti nenorėjo, ir ypač jos ožio galva. Tai buvo būdinga ir Ledi. Buvo... Kodėl ? Jai galvoje sukosi tik vienas klausimas. Kodėl ? Kodėl ji sekė Fraitą ? Kodėl jai turėjo tekti ši našta ? Kodėl ji turėjo įsimylėti Dreiką ? Tai buvo pats sunkiausias klausimas besisukantis galvoje tarp visų kitų "Kodėl ?" Bet staiga kažkas tarytum iš pačių širdies gelmių atsakė į visus klausimus vienu žodžiu. Likimas. Toks jos likimas, tokia lemtis. Kada bus lemta tada ji mirs, kada bus lemta - turės drakoniukų. Viskas priklauso nuo likimo. Likimas - stebuklingas žodis atsakantis į visus klausimus. Taip manė dauguma. Bet ne Ledi.
- Likimo nėra, - sukaukusi ji neplasnodama krito į jūrą. Tarsi drugelis kuris nebepajegė išlaikyti šlapių sparnų... Drakonė panėrusi užsimerkė ir prarado samonę. Ji dar spėjo pastebėti, kad Selenija taip pat krito į jūra, bet atsitrenkė į uolą...

(( Mane biški ant filosofijos patraukė xDDD Ūūūū... KODĖL ??? xDDD ))