Chimera su Ledi nusileido.
- Kas būsi ? - paklausė chimera.
- Ledi. O tu ?
- Pilnas vardas Selenija, bet vadink mane Seli, - pasakė visos trys galvos - liūto, ožio bei drakono.
- Kaip čia patekai ? - smalsavo Ledi
- Ilga istorija... O pati ?
- Taip pat ilga, - nusijuokė Ledi.
- Tai gal pasidalinam ilgom istorijom, - šmaikščiai nusijuokė liūto galva.
- Sutinku, - tai pasakiusi Ledi pradėjo pasakoti apie Fraitą, o kai ji baigė Selenijos ožio galva pradėjo pasakoti apie tai kaip ji gimė ir išpradžių buvo laikoma kalėjime, o paskui parduota.
Chimera su drakone dar ilgai šnekučiavosi, bei dalinosi istorijomis, kol Ledi šneka susikirto tada kai buvo eilė pasakoti apie Dreiką. Ji nusisuko. Žiūrėjo į besileidžiančią saulę, o ir ši priminė kaip jie maži būdami žaidė saulės spinduliuose. Velniava ! galvojo Ledi. Ji net nežino kur jis yra, o gal jau ir kape. Drakonė nusipurtė. Ji susiėmė už galvos ir kaukė kaip vilkas. Tarsi ją kas būtų išgirdęs... Tada prisidėjo ir Selenijos drakono galva. Po kiek laiko jos susižvalgė netarusios nė žodžio, bet žinojo kur skrenda - ieškoti Dreiko.