Ledi pamatė tolumoje mažiausiai trisdešimt laivų. Drakonė manė, kad jie nepriešiški ir nuplukdys ją namo. Ji buvo tokia išvargusi, kad dabar būtų bet ką padariusi, jog atsidurtų saulėtame Miliparto slėnyje ant žolytės. Viename laive vaikščiojo tokie žmonės - labai panašūs į elfus, bet jie rengėsi tamsiai. Labai tamsiai. O elfai gi vaikšto ryškiais rūbais. Kitas laivas buvo apskuręs ir ten buvo pilna vaiduoklių. O trečias buvo pilnas... Orkų. Nusprendusi, kad geriausia būtų skristi pas artimiausius - tuos kurie buvo panašūs į elfus. Kai drakonė nusileido visi rūsčiomis minomis į ją žvelgė. Po kelių minučių į ją žvelgė dvi didelės, raudonos akys. Tai tų elfų vadas nusprendė Ledi.
- Ko čia tau prireikė, drakone, pas mus - tamsiuosius elfus.
Tamsieji elfai pamanė Ledi ir nusipurtė.
- Aš... Aš tik galvojau gal galėtumėte mane nuplukdinti į Limeros žemyną ?
Vadas nusijuokė.
- Deja, mes plaukiame į Kerloną. Nebent ir tu nori pakeliui ?
- Gerai, - nusprendusi, kad blogiau nebus pasakė Ledi, - Beja, koks jūsų vardas ?
- Vadink mane Fyru, - linksmai tarė vadas, - O pati kuo vadiniesi ?
- Ledi...
Ji susiraitė laivo denyje. Ten kur burės užstojo šalia esantį orkų laivą. Staiga laivas pradėjo krutėti ir girgždėti. Ledi pramerkė akis. Jie jau buvo atsiplėšę nuo pakrantės. Ledi vėl užsimerkė ir užmigo bangų lopšinės dainuojama, o elfai pradėjo traukti dainą kaip kokie piratai :
- Ho.. Ho.. Butelis Romo...
Pen. 03 13, 2009 11:11 am